naudybė

naudýbė sf. (1) kas duoda naudą, pelną: Produktai tik tiek yra prekės, t. y. naudybės, kiek kitos prekės sudaro jiems ekvivalentą rš. Savo valia užvaisė žemę močiutę ir liepė pridaiginti jam ne mišinio kaip pievoje visokių gražybių ir naudybių, bet visa ko skyrium ir po daug Vaižg.